dėvėjėlis

dėvėjė̃lis, -ė smob. (2) flk. dėvėtojėlis: Štai kur kepurėlė ir šilkų pirštinėlės, nėra mano bernužio dėvėjė̃lio LB33. Geras buvo tas bernelis, meilių žodžių dėvėjė̃lis (= devėjėlis?) JD1470.